Prisiminimai-būna brangūs..
Nors kartais skaudūs iki paširdžių,
Juose mes matom ką praradom,
Ką tylei slėpėm nuo visų.
Čia jaukiame,mažam kamputį,
Kaip sraigė tūno susisukus,
Vaikystė, lėlės,įvairios mašinėlės...
Ir pirmas žodis nerišlus.
Šiek tiek arčiau,
Bet dar ne taip arti.
Po klasės suolu išraižytas,
Pirmas raideles A plius D randi.
O ramiam vakarui įsupus,
Prisiminimuos vis giliau grimsti...
Tarp jų dažnai tu ieškai žvilgsnio,
Švelnaus ir gero,tau vienai skirto.
Todėl staiga sutikus jį,gilei atsidūsti...
Visai juk nesenei tai buvo-gruodį,
Tos akys,vis dar dega ugnimi...
Ir rausvos lūpos,saldžiai kvepia medumi..
Prisiminimai tai,kaip saulės ratas,
Čia ryškūs, spigina akis..
Arba visai žali ir šlykštūs,
Tokius retai nori sutikt savį.
Bet męs juk žmonės, paslaptingi...
Kiti šiek tiek atviresni,
Prisiminimai-mums lyk kryžius,
Kurį visą gyvenimą neši.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
komentaruose negali buti keiksmazodziu.