Ūkanotą-rudenį įsimylėjau.
Apsvaigau nuo darganos,
Ir nuo saulės raudonos,
o akis man lietūs plovė....
Ten-padangėmis plasnoja,
paukštei su vaikais,
Ežerų akyse, matos
jų liūdni veidai..
Ne visiems taip lengva skristi,
ir jaukius lizdus palikti.
Išsimėtyt po miškus,
leist iliyziujom sudužt.
Mano mylimas ruduo,
nubučiavo,krūmus,
ir laukus -įvairiam,
ryškiom spalvom.
Ir štai-sniego pūgos beldžias
veržias jo trobon.
Tu auksinis, ir beprotiškai gražus,
savo širdyje statysiu-tau naujus namus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
komentaruose negali buti keiksmazodziu.