Sudužusi širdis

Kodel pas mane Tu buten eini,
kodel nuo dangaus,zvaigzdeles  man  skini.

nereikia man aukuro, is tavo jausmu,
nereikia ir meiles kuria nesėm abu,

Juk sielvartas drasko mano akis
ar tu nematai, kaip verkiu per naktis

jausmuose paklydus, pasimetus savį
Lyk šunelis žaizdotas, guliu patvorį.

man nereikia nieko, to kas buvo ar bus
Ir nešildo jau tai,kas šilde visus tuos metus

Nereikia

Iš laikrodžio tiksejimo,
Minutes as atimsiu,
Is jo tylaus skambejimo
Tik dienas sau paliksiu,

nereikia man simfonijos.
Ir smuiko graudaus  verksmo
nereikia ir tylejimo
Kai laikas issibarsto.

Nuo bokstu mediniu,
Ir nuo akmeniniu,
Nuo sienu, tvoru,
Su spygleis gelezineis,
 Žvelgiu as į tolį,
kur tu nuejei,
Baltas sniega parodo
tavo pedsaka balta,
Nenorom lyk isduoda
Ar viena tu buvai.
saltos sienos ir niurios
kameryte maza,
smarve, dvokas ir saltis
nekokia prabanga.
Nieko nera blogesnio
kai taves cia nera...