Mylimajam

Mielasis mano,tu neklausk ,
Kodėl tyloj aš sėdžiu,
Kodėl rašau eiles -
Laikas taip sunkei bėga.

Teisiog-nedraugė jam esu,
Ir jis man nėra draugas,
Aš su tavim žvaigždėm kalbu...
Tu man esi sukūrtas.

Įsidienos naktužė ši,
Lakštingalos čiulbės...
Mano ramybė vėl nubus,
Ir saule sužydės.

Nėra gyvenimia kelių,
Kurių męs nenueitum.
Nėra tokių sunkių darbų,
Kurių mes nenuveiktum.

Aš išrašysiu viska čia,
Ką siela mano kalba
Ką akys sako tyloje
Kai čia tave suranda.

Ir nebarstyki tu žiedų...
Lai varasom jie kvepia.
Ir nepamirški tų naktų,
Kurios tik mūsų ęsa.