Tu praėjei pro mane, lyk pro sieną,
Ir nepaklausei ko aš stoviu čia viena,
Ko akys mano tokios apsiblausę,
Ir ko visa tokia,liudna, liudna...
Prieik prašau, ir apkabink mane,
Suspauski stiprei savo glėbyje,
Pajausk,kodėl sustingus siela...
Kodėl per veidą ašarėlės rieda.
Prieik prašau-aš juk neplytų siena,
Ir neesu ,nuolat visa šalta..
Tiesiog man šiandien skauda širdį,
Todėl aš stoviu čia tokia, liudna ..liudna..
Prieik prašau-ar bent jau atsigręžk..
Žinok-kiekvienas tavo žvilgsnis gydo,
Kiekvienas tavo žodis lyk daina...
O rankos tokios šiltos, kad akmenis išlydo.
Priek prašau-žinau gyvenimas netobulas,
Ir aš jame galbūt visai netobula,
Net laikas bėgdamas į tolumas
Pažvelgti nori į mane.
Skausmu tavęs-pažadu neliesiu,
Neklausinėsiu nieko,kai reikia patylėsiu.
Nuolat šalia-tyru grožiu spindėsiu,
Ir prie tavęs nebūsiu jau daugiau liudna...
Prieik prašau-pagydyk mano sielą
Ir išdžiovyk visus joj ęsančius skausmus,
Aš trupineis, juos ant takelio išbarstysiu,
Ir su tavim nueisiu per laukus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
komentaruose negali buti keiksmazodziu.