Man nieko iš tavęs nereikia,
Nei tavęs,nei tavo bučinių,
Nei to kelio kurį męs praėjom,
Nei svajonių kurias kūrėme abu.
Man nereikia liūdesio,ir nerimo nereikia...
Nei gėlynuos žydinčių gėlių.
Nedgi tiršto rūko akis slepenčio,
Nuo bemiegių,meile kvepiančių naktų,
Man nereikia jau tavęs, ir nieko kito...
Nieko tikro tavyje aš nerandu,
Nuplasnojo mano spindintis gyvenimas.
O veide aš vien raukšles regiu.
Man nereikia nieko..nieko,iš tavęs!
Surūdijusi širdis,palieka be jausmų,
Ir nors tavo židinys,dar šiek tiek rusena...
Aš jo daugiau nekurstau,
O tylei,tylei..išeinu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
komentaruose negali buti keiksmazodziu.