Man širdy taip gelia, aplink, taip baugu,
Baltoji varnelia, pasakyki kur Tu.
Padangėm plačiom,viena vis skraidai,
Nutūpk man į širdy tau čia bus namai,
Aš mūza tave,pas save padarysiu,
Ir kursim eiles, abi iki ryto.
Tu plasnosi širdy manoj, lyk dangui,
Ir auksines mintis barstysi mano galvoj
Jausmais, išdžiovinsiu tavo plunksnas šlapias,
Delnais apkabinsiu,sukūrus eiles.
Sakyk,kai pabosiu ir norėsi jau skrist,
Tavęs nelaikysiu-sakysiu,
- lai skrisk!..
Žinau- pas mane,būtinai tu sugrįši,
Ir susikaupusį nerimą-sparnais išsklaidysi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
komentaruose negali buti keiksmazodziu.