Klajūnas

Kai saulė  vakare bučiuoja jūra,
Dangus apsigaubia juoda drobule,
Namū langai nušvinta gintaro spalvom,
O mūsų širdys leidžiasi kovon.

Nurimęs miestas skendi tyloje,
Net ūžesio mašinų, nesigirdi čia,
Dangus pabyra tūkstančeis žvaigždžių
Ir meilę susirasti jau nebesunku,

Žmogus, kaip aitvaras- klajūnas.
Vis ieško savo laimės,naktiniame mieste,
O gatvių grindinys jo draugas,
Bėga su juo,visur  šalia...