Dar iš vaikystes atsimenu kaip gražios šermukšnio uogos dažniausei nuvildavo savo skoniu,jos visada prisirpusios pilnomis kekėmis kabodavo beveik prie žemės,kuris vaikas nesusigundys nusiskinti ir paragauti to grožio oi, kaip vos viena uogelę įsimetus y burna ir prakandus jos plona odele susiraugdavau ir dar ilgai spjaudydavausi,o koks kartumas,koks sutraukiantis rūgštumas tos nuostabios,mažos raudonos uogelės,bet po šalnų - jos tapdavo minkštesnes ir stebindavo savo saldesniu ir malonesniu skoniu...
Netoli mano namu auga visas šermukšnio medis ,galvoju jog uogiene siu uogyčių šiemet pabandysiu išsivirti...juk jos tikras vaistas ir vitaminu šaltinis bus visai mano seimai,
V.M
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
komentaruose negali buti keiksmazodziu.