Žvelgiu į tolį...kur susijungia du laikai...
Kur dangus ir žemė,siekia vienas kita savo rankom.
Ten tolumoje-ant mėlyno dangaus,
piešiu tave,piešiu tavo veidą.
Kartais norėčiau,kad pažiūrėtum į mane
Tikrom-spindinčiom savo akimis.
Žinau,kažkada taip ir bus,
o dabar džiaugiuosi tavo nebyliu kalbėjimu..
Tiesiog-šnabždi man į ausį...
o aš-plasnoju raudonu drugeliu į aukštį.
Nors ir nieko nematau..
Nėra tavęs šalia-yra tik mano plakanti širdis,
kurios garsai primena man apie ką aš svajoju...
Nėra tavęs...nes tu tik mano eilėse,
Tu čia-kvėpuoji tiesei man į veidą.
Ir aš laiminga.
V.M
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
komentaruose negali buti keiksmazodziu.