Įsisupus lapkričio šaltoj skaroj,
Mano meilė nuplasnoja tyliai
Nieko nebeliks man šioj šalnoj,
Net ir meilės vardas išsibarstė,
Noriu aš atlenkt pirštus,
Sudėlioti tavo vardą vėl iš naujo
Bet nulinkę mano rankos-apglėbė kelius,
O po kojom sniegas girgžda,
Nieko nebeliko šilto,net dangus..
Ir tas,rausvas horizontas prieš akis jau gęsta.
Kas manęs dabar per naktį lauks?!
Kas sakys,kad myliu-kas pečius apgaubs ?
Nieko nebeliko šilto-nieko ir brangaus,
Šiaurės vėjas pučia,sniegą į akis,
Ten mano namučei-kur šilta širdis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
komentaruose negali buti keiksmazodziu.